Kai naktį virė saulės puodas,
Supyko žemė žvaigždėmis.
Garais nuraudo gėlas sodas,
Išbėrė dieną anglimis.

Lange ieškojo pėdos vėjo
Ir mušė nemigos žaislus –
Kinkyti praeities šlavėjais
Tave užpustė po stiklu.

Užuolaidas parduosiu tamsai
Ir pirksiu sniegą nuo Tavęs.
Ant švyturio degtukais garsiai
Vis žiebsiu langui akytes.

Laiškais iš paskutinio metro
Šviesos – suderinsiu pėdas.
Jos bes į asteroido kraštą,
Ten juodame kube ieškok manęs.