Šalti lapeliai įsikibę
Į ranką speigo, pavėluoja
pas naktį gruodžio paskutinę,
kurią dėmėtas šuo sniege sapnuoja.
Karščiuojančias ledu žiemos naktis,
už rankų sukabintus žmones,
Einšteino pamestas lygtis -
šuva dėmėtas išrikiuoja.

Žmonėm atgiję eina besmegeniai,
pūga juos nuverčia stikliniais šuorais,
prasmės neieškom, protas užsidaro -
tave, mane dėmėtas šuo sapnuoja.