Ten, kur kalnams nusilenkia dangus,
Ten, kur kalnams ir pragaras pavydi,
Pro akmenis, kaip nebūtis sunkius
Raudonos liepsnos veržiasi į skrydį—

Aguonos žiedas kalbina granitą,
Geltoną smiltį, mirusias žoles,
Išdidžią sielą ant uolų išlytų—
Jos niekada juk nesuprasim mes,

O melsvos tavo akys trukinėja,
Taikiklis lydosi beprotiškoj ugny—
Žudyt eini karšta mirties alėja—
Kiek sidabrinių telpa šoviny,

Ten, kur kalnams nusilenkia dangus,
Ten, kur kalnams ir pragaras pavydi....