Prisek sparnus, aš angelu pabilsiu
Nors vieną naktį Tavo sapnuose,
O kai ryte iš sapno atsibusi –
Išliks paveikslas mano – akyse.

Te pavydės man sutemos to skrydžio,
Kada padangę bus saulėta nuo aušrų.
Kadais Ikaras žemėn krito, grįžo,
O aš juk neturiu kitų namų.

Prisek sparnus akimirkai, minutei.
Ko dar susimąstei? – Delsi?!
Kas dar šviesesnio sielai gali būti?
Leisk pasisupt svajonės debesy.