Pr?š Kaliedas
Veizous pro longieli, kor kvietka praž?dus –
Lauks jau apsitrauk?s p?lko r?ka druob?,
Bet širdie nel?ngv? sava skausma g?dau –
Pamatau pri stala, kas potrel? srieb?.
Šal?p atsisiedus jungous aš i kalba –
Parokoujem t?l?, šliurp?iuojem iš šaukštu –
Bet ne žuod? g?rdas, vo malduos pagalba,
B?sio žmuoni? dvas?s š?nd?in prisišaukus.
Ne ?lg? betrokos ilges?s susk?d?s
Pl?st i mona truoba ? i širdi golas –
Netorio ni džiaugsma, ni mint?is pav?da –
Nuotaika k?p k?ima drumzl?nas drobol?s.
? iš lieta r?ka smulkiuos?s dolkel?s
Mon akis prip?lda ašaruom stombiausiuom.
Mona art?m?ij? jau nu stala kelas
? iš?t pal?k? mona truoba blaus?.
Š?rde?s ? bež?na – a torio aš džiaugt?is,
A li?diet? mona art?m?ms prapoulos?
Ruoduos mamas ronkas skalb?nius išdžiaust?,
? sudiej? dail? kvepontius ont soulo.
Veizous pro longieli, jau v?sai sutema,
Nebatskirsi med? no kr?mal? reta.
Apvyniuota žem? joudolio sutanas
Tor po m?nka dolk? ?t? ? pra?t?.