Suspaudęs saujoje laikai degtuką:
Be veido, be ugnies ir be šiltų drabužių.
Kepėjai, pynėjai, uogų rinkėjai,
Jei dirbat rankomis, tai kam jums lūpos?
Užsimaskavę savo bėdomis irkluojate pro rūką
Bėda, jei laivo neneša pirmyn, tik vilkeliu suka.
Lig kranto dar, lig kranto liko šimtas yrių,
O iki turgaus dar keliolika pintinių.
Vyrai turėjo moterį – gardžių mėlynių,
Bet išsimainė į lazdas ir garbę gynė.
Išstatė aikštės vidury prekes. Ar jau magnatas?
Plojimų gaudesio negirdi net klausos aparatas.
Kam jums ausys?
Jei dirbat rankomis, tai ir klausykit rankomis
Už sienos niekada girti negroja kanklėmis,
Už sienos niekada. Girdi? Armonika negroja,
Rojaliai skęsta butely ir net šuva nesuloja...

Tokia tyla turguj, kad net basi jaučia,
Paslysta mėsininko moteris ir krenta skaudžiai...
Šuva pribėga, uodžia, šnirpščia, laižo
Degtukas gęsta,
Netoliese
Bitininko šuo
Užuodžia
Naują
Žaizdą.