Su artėjančiom
Nakties tyloj
sidabro žvaigždės languose suspindo.
Atmintyje praplaukia
mylimi veidai ir žodžiai, nuveikti darbai.
Taip sninga, šitaip taikiai sninga
minutėmis,
sekundėmis
artėjanti
vis
valanda.
Šviesi, skaidri širdžių jungtis,
stebuklo bei vilties, troškimų išsipildymo belaukdama –
sustabdė
laiką
viename
taške
neleiski jam praslysti pirštais:
sušildyk snaigę,
šešėlius sustabdyk
– tapk spinduliu –
nušviesk versmes, palieski jas kvėpavimu,
prakalbink neapčiuopiamus klodus būties.
Visatos akys šypsosi,
juk esame Sekundės vis dėl to dalis
mūs amžinoj
nesibaigiančioj
jūroj
...