Juodasis angelas man beldėsi į langą
Ir lyg benamis prašė šilumos.
Ištiesęs liesą ir gauruotą ranką
Maldavo, kad priimčiau jį namuos.

Drebėdama iš baimės dėl nakties juodumo
Aš tyliai tyliai priėjau arčiau
Ir tamsoje prie žydinčio jazmino krūmo
Pavargusias akis jo pamačiau.

Pagailo tų akių man ir to liūdno veido,
Galbūt aš panaši į jį buvau.
Plačiai atvėrusi duris į kambarį įleidau
Ir peržegnojusi pabučiavau.

Ryte, kai ant jazmino žiedo rasos krito,
Drabužį juodą numestą radau.
O svečias, virtęs baltu angelu, išskrido.
Kur meilė - ten stebuklai, supratau.