Pūga

Nekaltumo skraistę apsisupusi plačiai,
Baltu debesiu nuklojo žemę.
Ir, aukštyn pakilus, išdidžiai
Pasisveikinti su vėju ranką kelia.

Mirkteli viliokė, šis kaipmat
Ranką pasisveikinti suriečia.
Švilpdamas padūkusiu ratu,
Šokti valso žingsneliu pakviečia.

Stūgauja pūga šaltam glėby,
Juokiasi smagiai ir sniegą žarsto.
Ir kartu su vėju griūdami
Ne vienų namų vartus pavarsto.

Aplipina langus ir duris,
Sniego pilį pakelėj sugriovę,
Aplediję šokio svaiguly,
Siautulingai už langų kvatoja.
Santaja