Boružėle, mažas vabalėli,
Tu ant mano lango gyveni.
O nušvitus saulei atsikėlei...
Kur per šaltą stiklą vėl eini?

Gal net nežinai, kad gruodis baigias,
Kad Kalėdos greitai atkeliaus.
Kai už lango skraido baltos snaigės,
Kur galvelę mažą tau priglaust?

Tu ramybės, šilumos ir vietos
Ligi šiol, mieloji, neradai...
Bet taškuotas ir puošnus parėdas
Gruodyje – stebuklas mažas tai.