~
                                           I
                                            
             Rudenėjančios vasaros popietę, senas ir nuo gimimo aklas elgeta,
           netikėtai praregėjęs savo akimis išvydo varganą kupstuotą pievą,
           pasišiaušusią ruduojančiomis usnimis, ant kurių tupėjo  kelėtas drugelių,
           tolėliau tūpiančią juodą varną, ir pilką apniukusį dangų nusileidusį iki
           pat žemės ant tolumoje gelstančių kalvų:
          - O stebukle, koks tu stebuklingas! - aiktelėjo praregėjęs elgeta.
          - Kas? - paklausė jo draugas, benamis, sėdėjęs šalia ir kažko
           kuisdamasis savo terboje. Aklasis plačiu rankos mostu,
           plaštaka apversta delnu į niūrų tą-dien dangų,
           ir rodydamas į niūrų pastirusį usnimis lauką tepasakė
           nustebusiu balsu:
           - Jei tu dar nematai stebuklo, apak, ir gal tada tu jį pamatysi?..  
           ir numirė  
                                                                              

~
                                             II          
                                                          
                           Saulės smilgos sniegą kutena
                           nieks negali tos Saulės nupirkti -

                           įsakyt nusileist jai -
                                                  negali
                           lygiai taip kaip priverst jos pakilti

                

                 kaip  negali priverst jos nors žiemą
                 savo spindulio ilgį pakeisti

                 susprogdint Žemę žmonės -
                 gali...

                 ir Mėnulį taip pat
                 susprogdinti...

                 Žemė sprogtų - nes dėsniai
                 s u v e i k t ų
                 kaip jie veikia - ir oras įkaista -
                 žiemos virsta juodom ir besniegėm
                 kaip suyra ozonas - jie
                 v e i k i a.

                 tai ir džiugina -
                                 dėsniai sutverti kurių niekas negali
                 p a k e i s t i -
                 nukryžiuoti
                 prikelti
                 išniekint

                           idant
                 j i e - nepriklausomi -
                 l a i s v ė

                           tai tiesa - jie yra.
                           jie sutverti
                           mes suprasti juos galim - mes žmonės
                           jie sukurti seniai iki mūsų
                           kaip ir medžiai ir žuvys žinduoliai
                           mes juose - mes tiktai
                           laikinumas -

                           kliedesiai apie
                                      Žmogų - Dievą

                           o žmogus
                           tik gyvybė
                           ant Žemės

                           o žmogus tik Gyvybė
                           po Saule

                 kur miškai
                 vandenynai
                 ir sniegas

                 kur smėlynai
                 dykumos -
                 oras

                 Karalystės
                 penkios Gyvybės -
                 individas visuos

                 kaip ore
                 meteoras...



                           Saulės smilgos kutena
                           orą
                           ir nupirkt jos Žmogus - negali -

                           palinkėt jai nešviesti
                           ar šviesti

                           nukryžiuoti  
                           pagarbint
                           išniekint...




                   - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

                P. S.


             Pritilo oras
                blusos ropščias į šviesą -
                pastipo šuo.

                                                                        

                Šuo pastipo,
                ir  blusos į šviesą -
                kitos planetos ieškoti...


                                                                      
              ______________________                                            
                /Ilona.L - kvinta/
                 2008. 12. 14.