mes nepažįstami ir tuoj jau švis
tu ateini į mano lietų
šią naktį grindiniu žvaigždėtu
mes nepažįstami ir tuoj jau švis
tačiau virš meilės amžinos troškimo
tu čia – tu mano dabartis –
akimirkoj nešiojama ant rankų
tavo delnuos užmiega saulė – gal tik kartą –
čia žodžiai iš prancūziškos dainos gyvi
tu piešinius ant lūpų su muzika lieti
žinau šis sapnas baigsis su aušra
– tačiau sekundės begalybėj –
tu skęsti mano, o aš tavo akyse
ir atrišti raudoni kaspinai kol lietuje liepsnos
– už nugaros ugnies žaidimų ant dangaus –
tol tavo bučiniais išblėsus atmintis alsuos