Pakinkysiu vėją
Juodas angele, man iš kairės
Trypčioji, nors nieks tavęs nekviečia.
Liaupsini save, per daug giries,
Bet kodėl tikėti tuo turėčiau?
Su tavim keliai kreivi, siauri,
Tarsi lieptas, kabantis per upę.
Tavo juokas, žodžiai negeri...
Tau juodi velniažolynai rūpi.
Gundai, kipše? Neišdegs tau, ne,
Jau suku į dešiniąją pusę:
Šaukia baltas angelas mane.
Eik šalin, su juo, su juo aš būsiu.
Netiki? Man be tavęs ramu,
Net mana padangė negruoblėta.
Šventinsiu visas kertes namų,
Tau kinkysiu vėją į karietą.