Eisiu per lietų, per vėją ir žvarbą
Į platų vingiuotą pasaulį.
Kur ves mane Tavo žvaigždė –
Šviesi ir skaisti likimo ranka, eisiu...

Gal būsiu tyli, abejinga karšta ir meili.
Suklupsiu prie kojų Tavųjų, tiki...
Atleisi kaltes ir dvejones manas,
Kai aš į Tave tik iškelsiu rankas.

Nejau nematai, kaip šypsosi žemė,
Kai šildo padangėj karšti spinduliai.
Kai tyliai išeisiu į vienišą kelią,
Sutiksi mane, tai žinai Tu gerai.

Eisiu,  ašaros tyliai per veidą riedės,
Malda dėkingumo širdyje skambės.
Tyli, vieniša aš klajosiu... O  Tu,
Gal šalia, gal toli... Tavim  aš tikiu...