Mielas Kalėdų Seneli,
Šiemet aš buvau labai gera mergaitė. Nesimušiau, nemelavau, niekam negrasinau peiliu, nevairavau išgėrus, be teisių ar veždama kontrabandą vogta mašina. Kaimynai policijos nekvietė nė sykio. Nedainavau duše, kai namiškiai jau miegojo, nė karto neišpyliau pieno su medum, o atsakingai viską išgėriau. Neišmečiau sesers pro langą ir nenugalabijau jos kvailai ''lietuviškai daniška'' kalba švepluojančio meškino. Aš net nepabėgau iš lietuvių kalbos kontrolinio, nors ir labai labai norėjau. Aš žinau, tu esi labai geras, todėl nekreipsi dėmesio į mano dažnai už dantų nelaikomą liežuvį, vasaros metu išaugusią netoleranciją, garsios muzikos klausymąsi, už tą retą močiutės tulpę, kurią nulaužus apkaltinau katiną.

Kad Tu žinotum, kaip aš laukiu šv. Kalėdų! Aš jau nuo praeitų metų gruodžio 27 - osios dienas skaičiuoju iki Kristaus gimimo šventės. Jau tiek daug kartų buvau sugalvojus, ko šiemet Tavęs prašysiu! Aš net laišką liepos mėnesį buvau prašius, ir, ačiū aukštesnėms jėgoms ir apsišvietusiam protui, kad neišsiunčiau. Kitaip dabar jau būčiau turėjus du kompiuterius. Nesąmonė, ar ne?

Taigi, rašau dabar, metu, kai tokius laiškus tikrai galima rašyti.
Mano stebukladary, aš smarkiai noriu, kad šiemet man padovanotum pačias nuostabiausias Kalėdas! Kvepalų turiu, empėtrioškė, kurią po eglute padėjai pernai dar veikia (matai, moku saugot dovanas. O mama amžinai rėkia, kad aš nieko nevertinu...). Man užteks sniego ir dvasinės ramybės. Daug daug šypsenų, nuoširdžių ir nepakartojamų, kurių man užteks, kad visus metus būčiau laiminga. Na, jei Tau nesunku, prigriebk ir kelis mandarinus, nes juos labai mėgstu.

Tikiuosi, nepasirodžiau didelė savanaudė. Prižadu, dovanomis tikrai pasidalinsiu su savo žmonėmis!

Linkėjimai nykštukams,
Agnė