šešios dešimtys rėžių
vietoj likimo linijų

visada išeinu dar prieš audrą
ir grįžtu lyjančiu veidu

šešios dešimtys laikrodžių

tik upės nemoka tiksėti
jos byra sudužusiom saulėm

šešios dešimtys
nubrauktų sekundžių

net paskutiniąją
aštriausios strėlės
būna tik kalamos

nuo tekančio vandens
pėdas renku