Paskolinkit kapeiką,
O jei negaila – dvi.
Apvogęs mažą Vaiką
Esu baisus Žvėris.

Nukaršęs Stepių Vilkas
Iššieps bukus dantis,
Atodūsį išmes apviltą
Ir Žvėriui išbadys akis.

Palikęs be keistos tikrovės,
Pamynęs Vaiką po padu –
Žvėris? Iškrypusios svajonės?
Aš nebesuvedu galų...

Gyvenimo nušliaužęs pusę kelio.
Tik miškas mano – dykuma.
Sparnais vasnos apakintas drugelis.
Monetos dzingsi cha cha cha.

Pavydžiu aš galvojantiems tvarkingai,
Vaikystę perkantiems čekiu,
Jų žvėrys ant grandinių. Žvilga.
Jausmai nutilę... Per saldu?

Berniukas ir Žvėris ir Vilkas –
Juk mūsų kaina ta pati.
Bent kartą pamirštas, apviltas,
Kreivai šypsaus,
o tu kapeikomis... žaidi?