Spalvingo laiko tribunolas
Kaip visad velniškai teisus--
Į žodį taip žmogus įpuolęs
Tik gali gąsdinti visus...

Net kunigaikštis abejoja,
Ar karūnuotas iš tiesų ?
Nutapęs Chroną, šnabžda Goja--
Ir pragare ne taip tamsu

Juk kartais būna, nors užgriaudžia
Velniai ir šnervėms ir pilvais--
Pasek man pasaką negraudžią,
Kurios takais laimužė eis

Švelniau už viltį raganauti,
Užcementuot žaizdas gilias--
O žodi, žodi ugniatauti,
O žodi šventas, juk girias

Tamsiąsias perbridai, kaip aura
Pirmykščio sniego ir lietaus,
Regėjai žvaigždę, žvaigždę šiaurę--
Ten mano sapnas prisiglaus...