Po dideliu dangum mažytis žemės grumstas
Nutūpti vyturiui, ramunei sužydėt,
Ar kūdroje prie gluosnio vandenėlis drumstas,
Akmuo pavargusiam po darbo pasėdėt.

Po dideliu dangum mažytis rugio grūdas,
Duonelės kepalas, toks šventiškai gardus.
Tavęs netekus didis praradimas būtų,
Paukščiu padangėje sukiočiau aš ratus.

Po dideliu dangum esi taškelis mažas,
Bet man tramplinas ir didžiausia atgaiva.
Tu mano pirmas - paskutinis kraujo lašas,
Žemėlapy spalva ryškiausia - LIETUVA.