kai ranka liečia popierių
mažas sparnas atsispindi jame
paimi kita puse ir nusišypsai
ten jo būta

bėgi bėgi į kalną
vatos rutuliukai ant akių
šokinėja
per debesį
rankom ištiestom gaudai
mažmožį mylimam žmogui
neįvardintą

o po to
šliaužte su motiejukų
puokšte dantyse
per kurmio piliakalnį
atsiguli šalia žiogo
dainuojančio
rytui