Sako – tėvynėj jau sninga,
Gniūžtėmis svaidos vaikai.
Sako – sūnelis laimingas,
Tik vis klausia: kodėl nelankai?

Gal atmeskit ir man šiek tiek sniego.
Lai ištirpsta tarp mano pirštų.
Nesijausčiau tuomet šitoks vienas.
Neprašyčiau, kad dar nepamirštų.