Įsirangė ilgesys į mano lovą.
Kvepia tarsi kmynų arbata.
(Dar suprasčiau jei gegužę arba kovą)
Lenda įkyruolis, nors žiema.

Įsitaisė ir miegot neleidžia.
Beldžias tai galvon, tai uodegon.
Jei bandau nuvyti – įsižeidžia...
Ir vėl glusteli tarytum netyčiom.

Jis ne priešas – na, bet ir ne draugas.
Nuo tokių bičiulių kuo toliau.
Pučia sau į ūsą įsirangęs,
O aš vėl sapne tave mačiau.