Neleisk man gundyti kitus!
Jau būna, kai ūmai sustojęs,
Pasikeliu aukščiau negu dangus,
O ten, už jo, pasveikina Rytojus.
Ir suprantu, kad aplenkiau
Pasaulį Dievo Tėvo ir Sūnaus,
Kad jeigu
             tarpsta
                       Begalybė,
Galiu surast joje daugiau –
Ko net dangus nežino...

... Gražiai Rytojus užpūtė žvakes
Ir rojum pasitiko.
- Skink, valgyki iš mano sodo,
O moterį surasi pats -
Draudimai
--n
----e
------g
--------a
----------l
------------i  
--------------o
-----------------j  
-------------------a
Čia truputį ne taip,
Kaip danguje:
Ne tik Adomas -
Ir Martynas - vyras.