Princai turi nuosavų lėktuvų.
Tokio dydžio, kad keli haremai tilptų.
Aš ant sparno nuosavo malūno
Sėdžiu ir neleidžiu malti miltų.

Vištos turi nuosavų viščiukų.
Nemaldauja inkubatoriaus pagalbos.
Aš neleidžiu girnoms pajudėti –
Man nė motais ragintojų kalbos.

Laumės kuria židinio ugnelę.
Būtų miltų – keptų pyragus.
Ir apie malūną vėją kelia.
Kuždas – tas tai ne žmogus.

Atsibos man žvelgt bukai į tolį.
Atsispirdamas išjudinsiu sparnus.
Tiek primalsiu joms visokio molio,
Kad dar gąsdins manimi vaikus...