Kelius matuojam pagal savo sprindį
Medžius skaičiuojam pagal jų metus.
Į pasimatymą – tik išsiilgę.
Svečiai pabosta – užkeliam vartus.

Nei turtas, nei šilkai širdies neguodžia,
Vis norisi kažko labai saldaus.
Dažnai kitam pritrūkstam šilto žodžio.
Tai ko gi ieškom? – norisi paklaust...

Pakalnėje ne pieno upės teka,
Ant kalno pilys – tarsi jovarai.
Lietuviškai tik pempės randa šneką,
Nes į kaimynus dėbčiojam žvairai.

Tai ko gi ieškom ir kodėl nerandam?
O gal tai slypi, glūdi mumyse?
Kada pasieksim tikrą dvasios brandą?
Išbluko meilė? – Gal akių šviesa?!