Įsikirto pusvapsvė į žiogą
Ir sučiupus tempia prie angos.
Žiaunos kietos verksmui išsižiojo,
Lauko smilgos maldą išlinguos...

Žiogo žalios smaragdinės akys
Ir sparnai šilkiniai prie šalies.
Jauduliu širdis krūtinėj plakas,
Virpesiu sutraiškytos gėlės...

Urvo tamsy pasidžiaugs vapsvulė –
Ir mėsa, ir kaulai jos glėby...
Sudėti kiaušiniai lyg pasuolėj –
Pamiškės krūmokšnių apglėbti.

Sukasi pasaulio keistas būvis
Be jausmų, be meilės, be varpų.
Saulės vėjy – gelsvos vapsvos siuva
Su mirimo viesulu šiurpiu.