Laimingas ne tik tas, kuris gauna, bet ir tas, kuris duoda.Kažkam kažką dovanoti taip smagu, kai priimdamas dovaną dar ir nuoširdžiai nusišypso, priglaudžia žmogų prie savo širdies..Tuomet atrodo imtum ir atiduotum paskutinius marškinius už tas spindinčias laimingas akis žiūrinčias į tave.Dievui turėtų būti baisiai gera, kiek jis mums dovanoja: baltutėlaitį sniegą; saulę- geltoną ir skaisčią; melsvą dangų žiemos laike.O dar tos stebuklingai išraižytos snaigės languose.Giedrame skliaute kai tik stipriau pašąla galima matyti tiek žvaigždžių..O tas mėnuo, ritinėjasi sau blynas naktimis.Tokios dovanos beveik neapčiuopiamos, na išskyrus sniegą..Jos taip sušildo širdį.
Dievui turėtų būti velnioniškai gera matyti mus laimingus!O, kad mes mokėtume džiaugtis…