Iš širdies į širdį
Močiute, o kas tas kraštas Lietuva?
Tai kraštas, anūke, gražiausias iš visų.
Čia teka Nemunas platus,
Čia gieda vyturys skambus,
Tai rūtų darželiai prie namų,
Tai tavo mamytė, tėvelis ir tu.
Lietuva – platūs žydintys laukai.
Tai duonos riekelė, kurią rankutėje laikai.
Ar supranti, kad šalelė, kurioje laimingi augat jūs,
Vadinas Lietuva brangioji mūs.
O kam ta vėliava?
Ir ji, vaikeli, didžią prasmę turi,
Ji jungia mūsų tautą į vieną didį būrį.
O kodėl plevena spalvos trys?
Raudona – mūsų laisvės pralietas kraujas,
Žalia – pievos, žydintys laukai, miškai,
Geltona – šviečianti saulė, kurią danguje matai.
O visos trys kartu – tai simbolis džiaugsmų.
Tai mūsų kraštas Lietuva, visiems brangi, sava.
Žinau, dabar žinau, močiute, kad mano Lietuva –
Tai nuostabiai graži dangaus spalva.
Tai plačių girių gūduma, juodų arimų platuma,
Čia gula lygūs pradalgiai, o aukso varpose rugiai.
Laukiniu paukščių klegesys, linksmų dainelių skambesys.
Žvaigždžių spindėjimas aukštai ir upių smėlėti krantai.
Juk tai gražiausias kraštas iš visų,
Kur gera man, tau ir mums visiems kartu.