`


     Jis dar nežinojo
Kad laukė
     Dienos tik šitos.

Kai akmenis ašaros girdys
O mintys subėgę į naktį širdį primindys
Tamsa...


      Laukė dienos šitos jautriai
      Perbraukęs mąstančiais pirštais lentą
      Obliuotą
      Stalui

      Slenksčiui

      Ir lentą
      Staktai;

      Kai motina jam dar vaikui
      Iš molio ąsočio liejo
      Vandenį gėlą į delnus

      Mazgojo jis odą
      Nuo melo
      Ir vokus akių – nuo molio
      Dulkių

Tylėdamas
Mąstė.

      Tėvas pro langą žvelgė
      Tartum sėkmės belaukdamas
      Savo

      Pirmagimio
      Daliai.

      Ateinant per žvyrkelį pilką.

O jis jau tada kantriai laukė
Tik savo (į Šviesą)  
Tamsos...