Tik gurkšnis šulinia vandens
I vėl* an kojų atsistoji.
Vagas lig juostas atridens
Nuplovis prākaitų artojas.

Ty negrubus laukų akmuo,
Ty šīlda širdį menesiena,
I tāva kojas ilgis jo –
Takēlia per gimtines pievu.

A mintis lāksta parugėm –
Drugēlį mārgu sāuja gāuda.
Kvapni pirmoji pradalgė.
Auksinis blyksnis gelsva šiauda.

Kai nuk piliākalnia žvelgi,
Kregždė urvīnė atkartoja
Danguj nelyg akies vyzdy
Takēlia vingius tau pa kojam.

A tu aini aini aini
I nesustotum, jei galėtum.
Tik čia savi i artimi,
I an kalnelia daug dā vietas.

Tik gurkšnis šulinia vandens
I vėl* an kojų atsistoji,
Ty ties saulėlaida rudens
Su kriaukšlala rugines duonas