Vėlyvos
Jos buvo vėlyvos,
Kai netikėtai sugrįžo ruduo,
Bet saugojo ugnį miškų,
Akmenų krūptelėjimą prieš aušrą
Ir blaškėsi čia, kai sakė visi, jog
Niekas nebegyvens ir negali gyventi.
Rudeniui grįžus,
Jos žydėjo vėlyvos,
Pavasario plunksnoms nekrintant ant žemės,
Ir niekas neklausė,
Už ką liko gyvos.
Geltonai, geltonai –
Ar tai žydėjo ---
Ar degė...