Neturiu laiko gyventi, nes gyvenimas
iš manęs atėmė tai, ką myliu...
aš egzistuoju, bet negyvenu...[?]
kodėl kai miegu, sapnuoju tave?
kodėl kai pabundu, prieš akis tu?
ir kodėl numirti taip sunku?
kai nori pasitraukti, bet turi vilties, kad
kada nors jis vėl ištars myliu?
šiandieną būsiu visas tau gyvenimas,
tačiau rytoj paklausi, kas esu...
nejaugi dar paneigsi, kad to nebus?...
mano širdis suskilo į tris dalis...
meilė, meilė, meilė... jos visos jau sudužo...
tačiau viltis dar liko... viltis? kas iš jos?
niekas... tuo žodžiu ir galima viltis...
tačiau man ji mirė... aš daugiau nieko neturiu...
ir tu pasikeitei, bet to nepastebi,
ankščiau buvai kitoks, dabar tau lengva?
man sunku...