Miesto centre pjauna tuopą
`
Oro skaidulos geria žiogų muzikavimo saules
į naktį
Nusileidusias Grįžulo Ratais ant ežero
sirpsta ruduo
Į užmigusio miesto mintis
nusibloškusio plaštaka smogą –
Nuo viršūnių beržų priešlaikinį geltonį
rugpjūčio kaitoj
Į voratinkliais dūžtantį rytą
išauštantį gervėms
Kur ražienų laukai lietuje aštrumu
lyg liežuvis katės
O kaštonai išeina nušvitę varpais žalvariniais
kaip pernai
Sirpsta rudenį šiemet. Girdi? – Tuopa jau
negirdės