`


                                        
                         Suzvimbę orą "šliūžt"
                               oranžo tuntą -

                               saulėlydžio brastoj
                               fazano ašmenys - - -


    Tai vėjas,
nendrei nuo pečių nukirto sniegą,
pakrantėj marių
pilnatyj vasario:

iš kur, ir kaip,
atėjo kankinys "Velykom" džiuginti,

ir kas jį samdė,
balto sniego sambrėškiui nutilus į pavasarį...

Iš kur ta pieno lelija - skaisti,
aguonom besiliejanti ant stalo "Kūčiomis" į duoną,

liepsnojusiom it gyvas kraujas žiedlapiais raudonais
į vasaros prijuostės sodrią žalumą...

smėlėtam pajūryj
vaikai klyksmais žuvėdrų
nubėga išpešiotą dieną,
basą,

per pievas vakaro žaroj, ir ganos karvės -
gražu matyt -
jie bėga gerti kol dar šiltas pieno


                           - - - Tik vėjas nendrėj
                                        kirto sniegą
                                        ant Vasario

                                        per pilnatį
                                        naktyj be vėjo
                                        apie vasarą