Lengvėjant pabūrė
Paaukojamos obuolių sėklos
Bažnyčios sargės rožiniui
Ir tarp senų maldaknygių
Atrasti keturlapiai dobilai.
Kiekvienas lapelis tą vasarą
Reiškė ateities ašarą.
O šiandien per anksti atrastos dovanos
Nuodėmingai ištapė obels teptuku atsaką.
Jau visi dvylika susirinko
Su porceliano juodo lėkštelėmis,
Sulankstė kėdes iš sparnų
Ir pritūpę paprašė spanguolių kisieliaus.
Visi vartai, prispaudę paskutines skolas,
Čiulbėjo tylų himną,
Siūlė paglostyt vyrius –
Atsikratyti
Ir sparnus skolintis.