Tyliai mirgėjo žvaigždės danguje,
Kai mane Tu vieną naktį palikai.
Išėjai, užvėrei langines ir, deja,
Negrįžai, kai rytą saulė kėlėsi vėlai...

Išėjai, o grįžt, prisimenu, žadėjai,
Kai tik rytą saulė kils skaisti skaisti.
Tu parėjusi paglostysi man galvą,
Kaip paglostei man tada, kai išėjai.

Jau nėra, aš laukiu... Gal sugrįši?
Kai rytuos nauja aušra spindės,
Kai vėlai lakštingalos man suoks,
Laukiu mama tik tavęs čia vakarais.

Paklausykime, pušyne gieda paukščiai,
Aidi juokas čia vaikų mielų,
Tik, deja, širdelėj liūdna daros,
Kai ir vėl Tavęs, mamyte, nerandu.

Tu ateiki, švelniai apkabinki ir pakelk
Į saulę, mama, dar mane,
Galvą mano glostyki, jei glostei
Dar lopšely mažą mažą Tu mane.

Ne, jau netikiu, kad Tu sugrįžtum,
Pamiršai, miela, mane visai.
Paskaityki mano trumpą laišką,
Ir suprask – aš laukiu ir tikiu,

Kad praversi tyliai Tu duris,
Ir laukimas taps gyvenimo dalim...