Balsas (vakaras)

[3/4]

Palubėje kabanti elektros lemputė, regis, pasiruošusi įvykdyti tavo akims egzekuciją. Ilgą ir skausmingą. Svyruoji prieškambariu virtuvėn. Pirštais brauki sienas. Velniškai įdomiai atrodo, žiūrint iš šalies. Amžinosios dilemos - keptuvė ar mikrobangė? Nacionaliniai „hamletiškos“ vakarienės ypatumai. Nusispjaut ant maisto. Pirmiausia vonia. Spyris į duris, jos turėtų dramatiškai atsilapoti, tačiau užrakto mechanizmui atrodo kitaip. Mandagiai pasuki rankeną ir susiieškai elektros jungiklį.

Ideali tvarka ir žėrintis sterilumas. Labai norėtum panašios sielos: su spindinčiomis mėliu grindimis, gaiva kvepiančiu klozetu ir veidrodžiu. Gražu. Ir didele vonia, išpuošta stilizuotu antikiniu meandru. Tavo sieloje turi būti meandras. Būtinai stilizuotas. Jausdamas, kad labai nerišlios mintys grasina galutinai tave prismaugti, atsuki karšto vandens čiaupą. Mažytė patalpa prisipildo garsų. Atskleisiu tau mažą paslaptį. Mačiau aš tą tavo sielą. Ten tikrai yra klozetas. Kitiems įrengimas pritrūko... Kad ir kuo už apstatymą bandei ten susimokėti.

Tik jau nebūk toks įžūlus. Nežiūrėk į veidrodį. Kaip man dabar su tavim kalbėtis? Gerai jau gerai. Būsiu geras. O tu pagalvok, ką įdomaus šiandien nuveikei. Buvo juk nuostabi diena. Tik velnias tą Eriką atnešė. Juk Eva jau buvo pasirašiusi.

Prisimink jos skonį. Jos suspaustus nuogus kelius, besitrinančius į tavo kojas, jos rankas ant tavo pečių, po marškiniais, jos kvepalus ir padažnėjusį kvėpavimą...

Ei. Na, žinai... „S********" nebuvo būtina. Lygiai, kaip nebūtina visų perskaitytų idėjų realizuoti praktikoje. Pakankamai neestetiškas vaizdelis iš šalies matosi. Nors čia, žinoma, tavo reikalas. Tavo mąstymo prioritetas, į kurį aš nesikišiu. Dar pasakyk, kad neklausau tavęs... O aš taip prisiminiau Eriką... Kaip ji į mus žiūrėjo. Liūdna man... Tai bent jau pabaigtum, o dabar nei gyvas, nei pakartas atrodai. Ir ko dabar į tą veidrodį vėpsai, kaip Buridano asilas į trečias ėdžias?
Žinai, esi velniškai kompleksuotas.

Staiga įsiremi rankomis į kriauklę, atloši galvą ir atsivėdėjęs rėžiesi kakta į įstiklintą vonios spintelę. Ir dar kartą. Smūgis. Oi. Liaukis, na, nieko – nesakau linksma, bet kaimynus dar pažadinsi.

Nepasakyčiau, kad itin nustebinai, bet vis šioks toks sprendimas. Tebūnie penki. Jei būtum suskaldęs stiklą, rašyčiau septynis. Bet suprantu, įpjovimus ant kaktos sunkoka paaiškinti, juk tau taip rūpi aiškintis pastaruoju metu. Gal netyčia pradėsi mąstyti, užuot bergždžiai daužęs galvą į sienas. Ne, aš neužsičiaupsiu. Puikiai žinojai, kuo „tai“ gali baigtis, kai ryte smaugei mane tom savo bangom ir dalelėm.

Vonia pilna. Gal išsimaudysi? Numeti drabužius ant grindų ir krenti į vandenį. Lyg į Nemuną šoktum. Aha, pamiršau perspėti. Karšta. Nenustatei reikiamos vandens temperatūros. Sakyčiau, kokie penkiasdešimt laipsnių. Na, truputį mažiau. Čia suapvalinau estetikos dėlei. Keista, labai jau palaimingai tu šypsaisi. Po truputį pasineri. Tu pagalvok. Vanduo jau semia tavo kaklą. Užsimerki, užsispaudi pirštais nosį ir pasineri. Guli vonios dugne... Leidi burbuliukus. Ignoruoji... Mane. Kažin ar tai... labai... protingas... sprenddd...

...imas. Pusgalvi tu. Taip taip. Dūsti? Žiaugčioji persisvėręs per vonios kraštą? Negi pykina? Dar džiaukis, kad vakarienės atsisakei. Kambarys sukasi? Tai niekis. Čia tik šiaip, toks šiluminis smūgis. Mažytis. Imi dušo galvutę, atsuki šaltą vandenį ir srovę nukreipi sau į veidą. Net man nemalonu pasidaro. Tai jau kažkas panašaus į vulkanizaciją. Antra vertus, žinant tavo polinkius – nieko naujo. Galėčiau net gražią teoriją apie vonią, dušą, vandenį ir dvasinį trapumą sudėlioti. Gaila, Talis mane šiuo klausimu pora metelių bus aplenkęs.
Truputį suapvalinus.

Vienintelė tave dabar dominanti teorija – kaip ištraukti vonios kamštį. Bravo. Tu sugebėjai. Vanduo slūgsta, tau grįžta sugebėjimas rišliai mąstyti. Čia rišliai – sąlyginai. Ir labai sąlyginai – mąstyti. Išsiverti ant grindų. Skauda? Aišku, skauda. Dar gerai, kad neprisimeni, kaip gimei pirmą kartą. Teisingai, vyniojiesi į rankšluostį. Ir eini į kambarį, kuriame dar karts nuo karto sugebi gyventi.
Ir aš kartu.

Kambaryje. Tavo kambaryje – geltonos sienos. Tavo kambaryje – žalia sofa. Tavo kambaryje – mėlynas kilimas. Nušauk dizainerį. Žinoma. Tavo kambaryje – natūralaus medžio stalas. Ant stalo – raudoname aplanke, idealiai tvarkingas ir išpuoselėtas penktadienio pranešimas. Dešimt lapų. Penki Vytautui Didžiajam. Penki – Makiaveliui. Be reikalo Erika tave nuvertino... Pristatymas. Pristatymas visada svarbiausia.
Toliau – tik detalės.

O po Vytautu ir Makiaveliu guli prielaidos tavo egzistavimui patvirtinti. Nebaigti eilėraščiai ir apsakymai, nebaigtos novelės ir miniatiūros. Nebaigtas gyvenimas... Tik suglamžyti ir pajuodę popieriaus skutai. Svarstai, gal šiandien vertėtų ką nors „pabaigti“?

Nebaigsi. Žinai tu, žinau aš. Tik popierius dar nežino. Įtariu, kad ir nesužinos. Sustoji prie knygų lentynos. Ne? Filmai, gal pabandyk „Misteris Bruksas“, labai norint galima išvesti neblogą analogiją. Ne? Muzika? Nebūk toks banalus. Gal norėtum obuolių? Na, kaip sau nori. Ech, ne, tik ne tai. Man niekas taip ir nesugebėjo išaiškinti, ką tatai turėtų reikšti – „Alternatyvusis rokas“. Snobas? Aš? Na, techniškai manęs net nėra, taigi snobas esi tu. Ir, reikia pažymėti, niekam tikęs snobas.

Gerai jau gerai. Nustebinai. Dabar pasižiūrėk į tekstą su eilutėmis:

"This is the story of my life
These are the lies I have created"*

Atlik tokią veiksmų seką: selleckt – coppy – paste – print. Juk moki sekti instrukcijomis. Rezultatą pasikabink ant veidrodžio. Gal kada ir susigaudysi, kur čia kas pakasta. Gerai, mėgstu „sutapimus“. Duodu tau trisdešimt sekundžių, ir galėsim skrist.

O toliau?...

..."Take a step outside yourself
And turn around
Take a look at who you are
It's pretty scary"...**

Neklausyk lavonų, klausykis manęs.

Nusiimi ausines, išjungi šviesą, palendi po anklode, pritrauki kelius prie smakro, apkabini save. Lauksi ryto. Miegi? Žinoma, ne. Tuomet dar turiu tau šį bei tą pasakyti. Jeigu jau tiksliai, tai tu – man. Žinoma, jei tik įsikirsi, kad manęs nelabai yra...

Taigi pasiruošk. Pačios linksmybė dar prieš akis.
Ką? Kodėl taip elgiuosi? Na... Tikriausiai myliu tave...
Bet eikim prie reikalo.


* Tekste panaudotos ištraukos iš 30 Seconds to Mars dainos „Storry“
** Nirvana – Turnaround
Lavonas