Mirusiai motinai
1 dalis
Karštomis mintimis per išdygusią žolę
Su pirmuoju paukščiu aš skrendu...
Baltą žiedą meilės ir gėrio nešu
Per palaukę rasotų žalių želmenų...
Su pirmąja giesme, su saulės šviesa
Aš einu, baltą gėlę nešu ten, kur Tu...
Per laukus, per miškus su tylia malda
Aš einu nors mintim, mama, pas Tave...
Pastovėsiu tyliai po gimtinės medžiais,
Paklausysiu čia lakštingalos giesmės,
Vyturys, pragydęs ankstų rytą,
Mano maldą Tau, motut, nuneš...
Mintimis su malda, su pirmąją giesme
Aš ateisiu prie Tavo kapo, kur, deja,
Ilsis meile ir gerumu pulsuojantis kūnas,
O Tu gyva širdyje, mintyse ir maldoje.
Gyva manyje, dainoj, paukščio giesmėje,
Mama, Tu gyva savo vaikų širdyse,
Vaikystės prisiminimuose parasta, nuoširdi
Su gėlėta skara per vaikystės pievą eini...
Gal sustosi, kur liepos, kur meilė pirma?
Kur pirmieji žiedai prasiskleidė tada...
Eini, o rankos tik meilę mums neša šiandieną,
Savo ranka Tu mums meilę dalini, tyli...
2 dalis
Žvakės liepsnelėje mamą regiu,
Paukščio giesmelėje balsą girdžiu.
Vėjo šlamesy žingsniai aidi,
Mano širdyje meilė jos didi...
Tirpsta, laša žvakės vaškas, tik, deja...
Motulės veidas prieš mane
Mirga kartu su žvakės liepsna,
Mėlynos akys regi mane...
Šypsosi, žvelgia į mus iš aukštai,
Vaškas – tai mano meilės lašai...
Čia ant mano stalo, kur kadais
Tau laišką rašiau vakarais tyliais.
Kryžius ir žvakės liepsna,
Tau, mama, mano didi padėka.
O širdyje tyli, tyli malda
Ateis į Tavo sielą, mama, gal kada...
Aš nežinau, ar Tu girdi,
Kaip mano meilė Tau plaka
Mano liūdnoje širdy šįryt.
Tik Tau, mamyt, giesmė tyli.