Aš pro savo
Tarpukiemį vangų
Išnešiojau
Šermukšnio šakas,
Kad nebelstų
Į rudenio langus
Ir neklaustų,
Ar grįžo kažkas
Iš anapus
Nuvargusių rankų
Ir iš šiapus
Širdies kibirkščių.
Ar gi šito
Man dar nepakanka...
Tiek gimimų
Ir šitiek mirčių
Buvo ką tik.
Gimiau ir
Vėl mirsiu.
Pro eglišakes
Einame greit.
Kiemo beržui
Vėl ranką nukirsiu,
Kad apkaišiotų
Kelią išeit.