Žydinčios pėdos

Valiau, šlaviau, bet neištryniau
Aš tavo balso savo kambary.
Ir šviečia man tavų akių žydrynė,
Tavieji žvilgsniai kertėse geri.

Kiek daug dangaus vienam, kiek vietos,
Mes – šūsnį metų nešantys vaikai.
Manam kieme baltai pražydo pėdos,
Kurias išeidamas tu vakar palikai.
Svyruoklė