Aš tyliai sėdėjau
Kalno papėdėj.
Kaip skraidantis kilimas,
Kaip pasakų krosnis,
Ligos patalas
Iš toli atsiveja.

Kumščius atgniaušiu,
Nosinaitės kampučius
Kantriai atmazgysiu.
Varis pabirs ir auksas,
Baltas bus, žvaigždėtas
Mano motinos patalas.
Kai į kalną kopsiu –
Iš aukštai sniegas,
Iš po žemių šaltinis.