Dangus lyg plokščias perlamutras,
Šilkiniais debesim kaišytas.
Aksomas žydinčių nasturtų
Nuo rytmečio rasų sulytas.

Gėlytę baikščią slepia lapas,
O ši iškišus akį žiūri.
Iš lėto rieda saulės lašas
Per kiaurą debesies kepurę.

Vos vėjas sodan įsisuko,
Visus kvapus stiklinėn renka.
Prieš miegą jais atsigaivina
Ir vėl paleidžia bėgt į lanką.

Gal būt romantikai sukurtas
Oranžinės nasturtos burtas...