Jei surast galėčiau laimės kibirkštėlę
tylią, tamsią naktį klaidžiame miške,
Eičiau ir negrįžčiau čia, kur gėlės žydi,  
šlama šalčio medžiai širdyje.

Eičiau ir išeičiau į beribį tolį.
Tartum pienės pūkas skrisčiau per laukus.
Niekas nesurastų, nieks ir neieškotų,
Kam aš reikalinga tyliuose laukuos?..

Tylią, tamsią naktį per miškus keliaučiau,
skrisčiau su pelėda per tamsias girias.
Gal kaip savo laimę aš prie beržo mažo
tamsią naktį rinkčiau svajones...

Tik maža žvaigždelė švies ir rodys kelią,
Kur svajonė supas vienišuos laukuos.
Bėgsiu paskrajosiu, gal pasieks pavyti?
Ne... Jau  eisiu... Negrįšiu, niekas nesuras...