aitrumas

lėtai išsižioju
nors dar nežinau
kaip greitai įsmuks
anyžinis spindulys
iš kaimyno orlaidės

jis beldžia ramsčiu
nekantriai katei
užsigeria vaistus
atsikrenkščia
vidudienio šešėliui
nuo lango

sprangiai nuryju
fosforuojantį dvelksmą
kai prisimerkia
langas kmynais
praviroj
žalvario dėžutėj
rasa varnė