aitrumas
lėtai išsižioju
nors dar nežinau
kaip greitai įsmuks
anyžinis spindulys
iš kaimyno orlaidės
jis beldžia ramsčiu
nekantriai katei
užsigeria vaistus
atsikrenkščia
vidudienio šešėliui
nuo lango
sprangiai nuryju
fosforuojantį dvelksmą
kai prisimerkia
langas kmynais
praviroj
žalvario dėžutėj