jau pagela stogais
šiugždena,
suknelių purpurinėm
klostėm –
į veidą balto
porceliano
krankliai falcetais
atsikosti

pakumpęs vėjo sprandas
brukas
metamorfoziškai
į randus
ir karia nerimą
ant rūko,
prie auskaro ties bamba
rangos

o geismas – judesys
po oda,
po porceliano kauke
inkščia,
pirmajam šypsniui
atsiduoda –
pirmajam malonumo
švirkštui

demisezoninė
vienatvė
suknelių purpurinėm
klostėm –
virš skverų, virš alėjų,
gatvių
krankliai falcetais
atsikosti

I.D.
2005, spalis