Kaip visada auštant Kačius pabudo ir nusprendė, kad atėjo laikas pažaisti. Prisėlino prie miegančios šeimininkės ir ėmė nedrąsiai kepšnoti letenėle per veidą. „Pabusk – jau rytas, einam pažaisti“. Bet šeimininkė tik sunkiai atsimerkė, pažiūrėjo į kačiuką ir švelniai jį nustūmė ranka nuo savęs tolyn.
– Kačiau, leisk pamiegoti...
Įsižeidęs Kačius dar pavaikščiojo apie šeimininkės galvą, lyžtelėjo šiurkščiu liežuvėliu jos ranką ir nuėjo žaisti su savo kamuoliuku. Šokinėdamas paskui žaislą, Kačius galvojo: „O gal jie todėl tokie dideli, kad taip ilgai miega?..“