Greitai perbėgsiu per stiklą,
Tavo rūpestis buvo tikras?
Supratimas?
Tavo ašarų buvo. Tikėjimas žuvo.
Siela meno paveikslas.
Įsipaišęs į visumą
Liko bedvasis tavo kūnas,
Ašaras išdžiovino vėjas.
Likai vienas?
Nebylus, nebylus, nebylus.
Atšalęs tavo tikrumas.
Ar aš tavęs nepažįstu?
Ir tavo draugiškumas
nebešildo. Nebešildo.
O tu manim tikėjai visada.
Man taip atrodė,
Bet nežinau, ar tai tiesa.
Gražių prisimininų neištrinsiu.
Ištrinsiu tik tą skausmą,
kuris slepias širdyje.
Skauda. Skauda. Skauda.
Ašaros susirietus kampe.
Tavo fantazija beribė,
Ir nenutrūkstanti, rodos,
Draugystės grandinė,
Bet viskas visada pasibaigia.
Ateina laikas pasirinkti
Sau draugus.
Tu nežinai, kad tavo pasirinkimas
Man buvo toks skaudus.
Visada išliksi svarbus.