Aš tavęs dar laukiau. Tik tavęs ilgėjaus,
Kai danguj pražydo vakaro žara.
Ten šermukšniai supos rudeniniuos vėjuos,
O viršūnes dengė debesų skara.

Verkė senas smuikas, atminty prikėlęs
Taip giliai paslėptus prisiminimus,
Kai šiaurys dabino rudeninę gėlę –
Paskutinę astrą lediniu šerkšnu.

Leidosi pavargę klevo lapai žemėn
Ant išminto tako, tarsi pasmerkti.
Nors linksmai spragsėjo židiny ugnelė,
Sklandė liūdnos gaidos, mintys – sumaišty.

Aš tavęs dar laukiau. Tik tavęs ilgėjaus,
Kai danguj pražydo vakaro žara,
O šermukšnių šakos už langų virpėjo,
Purpurinės uogos degė lyg liepsna.

2005 04 22