Kažką švelnaus dar pasakyk...
Jau nardo vėtra tarp šakų,
Baltais šilkais aprėdžius sodą.
Atrodo, šiąnakt netenku
Tavęs, nutolusio per gruodą.
O vėtra kaukia vis smarkiau!
O sniego rankos langą glosto.
Mintim nutolstantį šaukiau
Ir šildžiau stiklą savo skruostu.
Tylus beldimas į duris.
Lengvi ir skubūs mano žingsniai.
Ir net prigesęs žiburys
Užsiliepsnoja nuo mūs žvilgsnių.
Bučiuoju vėtroje rankas,
Pabalusius nuo šerkšno plaukus,
Lyg mažas vaikas. – Na ir kas? –
Lyg būčiau – šimtą metų laukus.
Šį vakarą čia mudu – du.
Sidabro mėnuo tyli – trečias.
O baltas sniegas už langų –
Ankstyvas ir nelauktas svečias.
Jau žiba ašara aky,
O prie blakstienų limpa miegas.
Kažką švelnaus dar pasakyk,
Nes už langų tik baltas sniegas...
2005 08 09