Palik palik man ilgesį, o meile...
Paliki ašarą, dainą ir juoką tylų.
Palik svajonę miegančių laukų,
Paliki meilės žvaigždę – žiburį dangaus,
Paliki meilę – mylinčio žmogaus...
Paliki gėlę – baltą ramunėlę,
Paliki ašarą ant stiklo ant slidaus.
Blizgės, mirgės lašelis deimantinis
Ant vienišos šaltos širdies.
Palik pušyno juoką, giesmę vyturėlio,
Lakštingalos tyliąsias lopšines.
Paliki rūką virš beržyno žalio.
Palik širdy svajonę ašarų lietaus.
Palik svajonę, meilę ir likimą –
Paliki, meile, Tu save, prašau...
O kai naktelė kelsis, veskis į kelionę –
Į tą, kurioj aš niekad nebuvau...